Jau kelerius metus Lietuvoje aktyviai skatinama daugiabučių namų renovacija su tikslu iki 2050 metų atnaujinti beveik visus senos statybos ir daug energijos vartojančius pastatus. Tačiau ilgalaikėje renovacijos strategijoje pateikti duomenys rodo, jog mūsų šalyje ir individualių vienbučių gyvenamųjų namų pastatytų iki 1992 metų yra daugiau kaip pusė milijono ir jie taipogi reikalauja renovacijos. Siekiant efektyvaus išteklių vartojimo, iškastinio kuro naudojimo mažinimo, oro taršos problemų sprendimo - būtinas ir plataus masto neapšiltintų, senos statybos, individualių vienbučių namų renovavimo skatinimas.
Atliktų įvairių tyrimų duomenimis per neapšiltintas pastatų sienas yra prarandama apie 20-30 procentų šilumos, todėl prastos šiluminės izoliacijos namuose dažnai fiksuojamas didelis temperatūrų svyravimas bei padidinta drėgmė patalpų viduje. Norint užtikrinti komfortiškas sąlygas būtinas sienų šiltinimas efektyviomis termoizoliacinėmis medžiagomis iki statybos techniniuose reglamentuose nustatytų verčių. Viena plačiausiai naudojamų ir efektyvių medžiagų yra akmens vata.
O kodėl šiltinimui verta rinktis akmens vatą? Atsakymas paprastas, nes akmens vata gerai izoliuoja šilumą ir garsą, jai būdingas matmenų pastovumas (jos nesideformuoja dėl temperatūros pokyčių), itin geras laidumas vandens garams, bet nedidelis vandens įgėris, tačiau svarbiausia - jos yra nedegios. Todėl akmens vata sienų šiltinimui naudojama be apribojimų, nepriklausomai nuo pastato aukščio ar paskirties.
Paprastai esamos namo sienos šiltinamos iš išorės įrengiant vėdinamas arba tinkuojamas fasadines šiltinimo sistemas. Vėdinamos konstrukcijos sienų šiltinimo sistemose yra įrengiamas karkasas lauko apdailos tvirtinimui, kuris užpildomas akmens vatos plokščių sluoksniu bei įrengiama vėjo izoliacija. Kitas būdas įrengti tinkuojamą fasadą, kai apdailai pasirenkamas dekoratyvinis tinkas, kuris betarpiškai dedamas ant standžių šiltinimui naudojamų akmens vatos plokščių.
